aprūdijėlis

aprūdìjėlis, -ė smob. (1) 1. aprūdijęs daiktas: Nušveičiau aprūdìjėlį [peilį] Grž. 2. prk. apie tingų, nevalyvą žmogų: Eik tu, aprūdìjėli, namo, ko tu čia rūdiji karčemoj! Ds. 3. augalas, aptekęs rūdimis: Linų aprūdijėlių valaknas (pluoštas) blogas drobei Grv.